Veikla ES

Liepos viduryje sukako pirmieji naujos kadencijos Europos Parlamento darbo metai. Ką per juos pavyko nuveikti ir pasiekti? Pokalbis apie tai - su partijos Tvarka ir teisingumas pirmininku, Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa" vicepirmininku, Prezidentu Rolandu Paksu.

Praėjo pirmieji darbo Europos Parlamente metai. Kiekvieną mėnesį - plenarinės sesijos, komitetų posėdžiai. Esate ne kartą pabrėžęs, kad kiekvienas politikas šioje institucijoje turi atstovauti Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesus. Kokius esminius sprendimus, kuriuos inicijavote ir prie kurių prisidėjote, galėtumėte paminėti?

Vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad šiemet parlamentarai pritarė Europos Komisijos pranešimui dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos ir mikroregionų vaidmens būsimoje sanglaudos politikoje.  Jame išdėstyti tokie svarbūs Lietuvai dalykai kaip energetinis saugumas, infrastruktūros plėtros dalykai, aptartos prielaidos pasiekti glaudesnį aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių bendradarbiavimą.

Labai gerai, kad šioje strategijoje atrasta vietos ir atominio saugumo regione klausimams. Jų svarbą ne kartą akcentavau ir Europos Parlamente, ir Lietuvoje. Tikiuosi, kad nuostata, jog dėl numatytos branduolinės energetikos plėtros Baltijos jūros regione ES šalys turi laikytis griežčiausių saugos ir aplinkos apsaugos standartų, o Europos Komisija turi stebėti ir kontroliuoti, ar kaimyninėse šalyse, ypač tose, kuriose šalia išorinių ES sienų ketinama statyti branduolines elektrines, laikomasi tokio pat požiūrio ir tarptautinių konvencijų, neliks tik popieriuje, bet ir bus įgyvendinta.

Privalome užtikrinti, kad ne tik ES valstybės narės, bet ir kaimyninės šalys, ypač Rusija ir Baltarusija, kuriose planuojama statyti branduolines elektrines, į šias nuostatas nepažiūrėtų pro pirštus.

Manau, kad Lietuva jau šiandien galėtų imtis iniciatyvos pakviesti ir Rusiją, ir Baltarusiją kartu statyti naują atominę elektrinę. Viena viso regiono valstybių poreikius patenkinanti elektrinė dėl to regiono ekologinio ir branduolinio saugumo yra geresnis pasirinkimas negu trys atskiros atominės elektrinės. Esu įsitikinęs, kad atominio ir energetinio saugumo klausimai šį dešimtmetį bus patys svarbiausi Lietuvai.

Kalbėdamas, svarstant strategijos Europa 2020 prioritetus ir pritardamas esminiams - žinios ir inovacija, didelio užimtumo visuomenė, konkurencinga ir tvari ekonomika - pasiūliau juos papildyti dar dviem: infrastruktūrinė plėtra ir efektyvios energetikos politika. Akcentuodami energetinio saugumo stiprinimą, siekdami užtikrinti energetikos išteklių šaltinių ir tiekimo kelių diversifikavimą, privalome nepamiršti Lietuvai itin svarbių „Via Baltica" ir „Rail Baltica" projektų.

Esate Ekonomikos ir pinigų politikos, taip pat Specialiojo finansų ir krizės įveikimo komiteto narys. Ar pakankamai daug dėmesio skiriama būdų ir veiksmų, kaip įveikti krizę, paieškoms?

Pasiūlymų, dirbdami komitete, pateikėme tikrai daug. Žinoma, vienodo visoms šalims recepto nėra, tačiau siūlomi du esminiai sprendimai: valstybės institucijų valdymui skiriamų išteklių mažinimas ir taupymas bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvos vyriausybė renkasi kitą kelią - ne pačių turtingiausių ir socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių skurdinimą.

Taupymas nėra vaistas nuo visų ligų. Pinigus būtina ir uždirbti. Mūsų pasiūlymas - Vyriausybė turi imtis valstybinės pastatų renovacijos, infrastruktūros objektų statybos, atsigręžti į naudingas iškasenas, glūdinčias Lietuvos gelmėse, įgyvendinti skatinimo ir lengvatų politiką smulkiam ir vidutiniams verslui. Tai - tik keli iš galimų sprendimų, kurių vertėtų nedelsiant imtis.

Nedarbas šiandien yra svarbiausia Lietuvos problema. Europos Parlamente kalbėjome apie tai, kad ekonomikos kraujas yra smulkios ir vidutinės įmonės. Atsigavimą gali paskatinti investicijos, eksportas ir vartojimas. Apmaudu, kad pinigai, kuriuos Lietuvos Vyriausybė brangiai skolinasi, išleidžiami ne toms reikmėms.

Nauji mokesčiai, kuriuos siūlo valdantieji, Lietuvos neišgelbės, nes ir senus sumokėti verslui bei žmonėms tuoj bus nebeįmanoma. Šiandien lietuviai, uždirbdami gerokai mažiau negu daugelio Europos valstybių piliečiai, brangiau moka už benziną, kai kuriuos pirmo būtinumo maisto produktus, šildymą ir dujas.

Kokia išeitis?

Reikia arba keisti Vyriausybę, arba Vyriausybė turi pakeisti savo veiklos principus. Padėjusi žirkles, kuriomis šalies ekonomikoje jau pridarė skylių, imtis adatos ir siūti realius paramos verslui rūbus, lopyti ir keisti senus bei leisti naujus įstatymus, kurie skatintų galimybes auginti bendrąjį vidaus produktą.

Prezidentas Rolandas Paksas yra partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, Europos Parlamento narys